Neliečiamasis investicinis fondas „ReCryo Foundation“
ReCryo komanda supranta, jog vien tik pats kliento užšaldymas nėra ir negali būti savaiminis tikslas – tai tik priemonė ateityje būti atgaivintiems. Atsižvelgiant į tai, būtina dėti visas pastangas, jog mokslas kiek įmanoma labiau ir aktyviau dirbtų ties atgaivinimo klausimu. Šiuo metu pasaulyje užšaldytų asmenų kiekis nesiekia nė 1000, todėl ir mokslo dėmesys atgaivinimo sprendimams nėra toks didelis, kokio norėtųsi.
Suprasdami šią problemą, ReCryo steigia investicinį neliečiamąjį fondą „ReCryo Foundation“, kurio tikslas – investuoti paaukotas klientų lėšas finansų rinkose, o visą pelną, uždirbamą iš šio fondo kapitalo, skirti mokslininkams, dirbantiems išskirtinai ties užšaldytų asmenų atgaivinimo sprendimų atradimu. Tikime mokslininkų kompetencija, tačiau norime prisidėti ir finansiškai juos įgalinti dar labiau.
Parama „ReCryo Foundation“ nėra privaloma, tačiau klientai, norintys ne tik turėti galimybę būti atgaivintiems ateityje, bet ir prisidėti prie šio sprendimo greitesnio atsiradimo – gali skirti neribojamą sumą lėšų paramos.
Neliečiamojo kapitalo fondas remėjų suaukotas lėšas investuos į skirtingas turto klases laikydamasis konservatyvios investavimo strategijos siekiant išsaugoti lėšų vertę. Grąža, kurią sugeneruoja neliečiamojo kapitalo fondas yra skirstoma į dvi dalis – grąža, lygi buvusiai metinei infliacijai ( euro zonoje ) grįš atgal į neliečiamojo kapitalo fondą ir bus skiriama tolimesnėms investicijoms taip siekiant išlaikyti fondo realią finansinę vertę amžinai, o grąža, kuri viršyja metinę infliaciją, bus skiriama mokslininkams bei mokslo projektams finansuoti, susijusiems su užšaldytų žmonių atgaivinimu.
Neliečiamojo kapitalo fondo pavadinimas jau pats suponuoja, jog šis fondas yra neliečiamas t.y. visa parama, kurią šiam fondui skiria ReCryo klientai yra neliečiama ir negali būti grąžinta šią paramą skyrusiems asmenims. ReCryo yra šio fondo steigėjai, tačiau ReCryo nevaldys šio fondo t.y. šis fondas bus valdomas investicijų profesionalų bei nepriklausomos fondo tarybos, kuri priims visus reikiamus sprendimus, būtinus šio fondo funkcionavimui bei mokslo projektų finansavimui.
Neliečiamojo kapitalo fondo „ReCryo Foundation“ remėjais gali būti tiek ReCryo klientai, sudarę sutartį dėl jų užšaldymo po mirties, tiek bet kuris žmogus, kuris nori, jog mokslas būtų įgalintas finansiniais ištekliais siekti tikslų, leisiančių žmonėms gauti antrąjį gyvenimą.
Apie Krioniką
Sakoma, jog krionika – tai šaltasis kelias į amžinajį gyvenimą. Ši medicinos šaka atveria iki šiol neregėtas žmonijai ateities perspektyvas, tačiau apie viską – detaliau. Dar 1773 metais Benjamin Franklin savo laiške pasiūlė idėją, kad žmogaus gyvybė gali būti išsaugota jį “užkonservuojant”, tačiau tuo metu tai tik ir liko idėja.
1962 metais Mičigano koledžo fizikos dėstytojas Robert Ettinger parašė knygą „Nemirtingumo perspektyvos“ ( The Prospect of Immortality ). Joje buvo rašoma, kad užšaldyti žmonės turi realių vilčių sulaukti, kol ateities medicina galės juos atgaivinti. Ir nors žmogaus užšaldymas visiems atrodė kaip mirtinas dalykas, tačiau Robert Ettinger teigė, kad ateityje viskas gali būti atstatoma t.y. žmogus gali būti grąžinamas į gyvenimą. Lygiai tą patį jis teigė ir apie ankstyvąją klinikinę mirtį. Sujungus šias dvi idėjas fizikas padarė išvadą, kad žmonių užšaldymas turi perspektyvą ir tai gali būti žmonių gyvybių išsaugojimo ir atkūrimo galimybė.
1967 metų Sausio 12 dieną krionikos proceso būdu buvo užšaldytas pirmasis žmogus pasaulyje – 73 metų psichologijos daktaras James Bedford. Šiandien užšaldytų žmonių skaičius siekia apie 500 asmenų visame pasaulyje ir dar apie 5000 žmonių yra sudarę sutartis, jog būtų kriokonservuoti po jų mirties.
Krionavimo procedūra gali būti pradedama tik oficialiai užregistravus paciento mirtį. Iškarto po mirties yra pradedamas šaldyti kūnas ir stimuliuojama širdis, kad kūno audiniai neprarastų gyvybės. Be šių procedūrų kraujo cirkuliaciją atstatyti būtų sudėtinga ir kūno ląstelės pradėtų mirti dėl deguonies trūkumo, o po kelių valandų smegenys pradėtų naikinti pačios save. Visos procedūros metu yra itin svarbu išvengti ledo formavimosi kūne, nes tai galėtų pažeisti ląsteles.
Kai yra atstatoma kraujo cirkuliacija, į kūną yra pradedamos leisti protektinės medžiagos siekiant išvengti kūno audinių ir ląstelių mirties, taip pat kūnas toliau yra šaldomas. Kai kūno temperatūra pasiekia apie 10C, kraujas pradedamas šalinti iš kūno ir vietoje jo yra keičiamas organų išlaikymo skysčiu. Kiek vėliau paciento kūnas yra talpinamas į specialią krionikos įrangą, kuriame yra palaikoma 0C temperatūra, kuriame žmogaus kraujagyslių tinklas galutinai yra užpildomas specialiu skysčiu, kuris neleidžia ląstelėms sutrūkinėti ar žūti. Po šios procedūros, kuri trunka kelias valandas, pradedama sparti paciento vėsinimo programa, kuomet kūnas yra atvėsinamas iki -130C ir vėsinamas tol, kol tokia temperatūra pasidaro pastovi jo kūne. Kai yra fiksuojama -130C temperatūra, lėtojo šaldymo būdu kūnas yra vėsinamas iki –196C temperatūros.
Baigus šią procedūrą žmogus yra talpinamas į kriostatą žemyn galva ir skysto azoto dėka kūno temperatūra yra palaikoma –196C. Kriostate esanti įranga fiksuoja būseną, temperatūrą ir kitus būtinus rodiklius, todėl apie galimą skystojo azoto nuotėkį priežiūros darbuotojai bus informuojama nedelsiant, nors jo tikimybė ir yra itin maža, tačiau siekiant maksimalaus saugumo būtent dėl šios priežasties žmogus yra talpinamas žemyn galva, siekiant apsaugoti galvos smegenis.
Atgaivinimas:
ReCryo teikia kriokonservavimo paslaugą tam, kad ateityje mokslininkams atradus galimybę atgaivinti mirusį žmogų, ReCryo klientai būtų atgaivinti bei galėtų tęsti savo gyvenimą.
Nors dar nėra atgaivintas nei vienas miręs ir kriokonservuotas žmogus, neabejojama, jog mokslo pažanga šioje srityje atveria iki šiol neregėtas žmonijai ateities perspektyvas.
Verta atkreipti dėmesį, jog:
- Jau šiuo metu yra išrastas ir daugybę eksperimentų įrodytas konservavimo būdas išvengiant ledo formavimosi šaldant kūną. Tokiu būdu dauguma gyvybiškai svarbių ląstelių atsistato be jokių komplikacijų;
- Mokslininkai mano, jog ateityje ląsteles bus galima restauruoti ar atkurti, net jei dalis jų būtų suirusios;
- Mokslininkai mano, jog ateityje bus išrastos technologijos, galinčios nuskaityti žmogaus atmintį iš kriokonservuotų smegenų;
- Mokslininkai mano, jog ateityje, atsiradus organų klonavimo galimybei, kriokonservuoti smegenys, kuriuose yra saugoma žmogaus atmintis, jausmai, charakterio savybės, įgūdžiai ir protas, galės būti perkelti į į naująjį kūną ir tokiu būdu žmogui suteiktas antrasis gyvenimas naujame kūne;
Laboratorija Šveicarijoje
ReCryo 2027 metų pradžioje atidarys daugiau nei 2500 kv.m. laboratoriją Šveicarijoje, skirtą 200 žmonių kriokonservavimui. Laboratorija bus įrengta naudojant naujausias ir pažangiausias technologijas, skirtas kriokonservavimo procedūrai atlikti. Laboratorijoje bus kriokonservavimo erdvė, taip pat laboratorijoje įrengta mokymų erdvė, kurioje nuolatos praktikuosis ReCryo darbuotojai, o taip pat atliks bandymus bei medicininius ekspermentus bendradarbiaudami su mokslininkais. Laboratorijos patalpose bus atidarytas krionikos istorijos muziejus su tikslu išsamiau supažindinti būsimus klientus su šia sritimi ir parodyti kokie bandymai/sprendimai yra daromi, jog ateityje užšaldyti žmonės galėtų grįžti į gyvenimą.